tinksėti

tinksė́ti, tìnksi, -ė́jo intr. 1. tarpais skambėti, skambčioti: Ir vėl skamba tinksi kriukis I.Šein. Skambaliukas prie ienos lėtai tinksi rš. 2. daužyti, mušti į ką skambantį: [Kalvis] ilgomis geležinėmis replėmis griebė žėruojančią geležį, dėjo ant priekalo, viena ranka laikė ją, antrąja tinksėjo mažuoju kūjeliu į priekalą šalia ašies J.Balt. 3. NdŽ plakti, tvinksėti: Ji sėdi, regis, ramiai, o širdelė deltog tinksi tinksi I.Šein.